- gyvatėti
- gyvatė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. vadinti gyvate, keikti: Už ką tu mañ gyvatėji?! Trgn. Ne žmogus, kas močią gyvatė́ja Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
gyvatėti
Look at other dictionaries:
išgyvatėti — 1. tr. iškeikti, išvadinti gyvate: Išgyvatėjo išbuvo jis mañ až tuos arklius, kad aždariau Trgn. | refl.: Išsigyvatėjo išsidarė abudu, ir vėl gerai Trgn. 2. intr. iškirmyti: Bulvės išgyvatė[ja] Kv. gyvatėti; išgyvatėti … Dictionary of the Lithuanian Language
